Jul 052013
 

Taigi. Pirkau mašiną UK. Oi, čia jaučiu kad irgi parašyti reikia, bo gal kam nors bus įdomu.

Vienžo. UK gyvenome maždaug daugiau nei pusmetį. Vis jautėme poreikį mašinai, bet kadangi buvo svarbesniu dalykų nei nuosavas autotransportas, tai atidėjome kitiems laikams. Tie kiti laikai atėjo prieš porą savaičių, tai škia, ta proga, šeštadienį nusipirkau mašiną.

Lietuvoje važinėjau su Saab 9-3 – tai buvo iš esmės – fantastiška mašina. Tačiau čia, UK, prieš perkant mašiną reikia atsižvelgti į keletą dalykų.

Pirma – čia yra brangus mašinos remontas, todėl visi stengiasi nusipirkti kuo geresnę mašiną. Bet kokiu atveju, anglai nelabai žiūri į mašinas, jei jų rida būna virš 100k mylių. O tai yra standartinė lietuvio mašina… J anyway, mano pasirinkimas buvo kiek apribotas finansiniais aspektais, tai škia, stengiausi tilpti į savo biudžetą. Todėl labai ilgai ieškojau ir svarsčiau, ką gi čia nupirkus, kad būtų ir pigu ir gerai. Dėl finansų, tai parašysiu kiek vėliau, bo čia yra žiauriai įdomiai ir verta atskiro įrašo.

Orientacinės kainos puikiai matomos www.autotrader.co.uk. Atlikus paiešką ir išsirinkus dominančius variantus, reikėjo atkreipti dėmesį į dar porą dalykų.

Pirma – ar yra galiojantis MOT‘as. Na – tai kaip mūsų tech apžiūra. Jei jis nebegalioja arba jo nėra, reiškia, kad tada prieš eksploatuojant automobilį, reikės tą mot‘ą praeiti. Paprastai, tai jei mašinas pardavinėja dileriai, tai tą mot‘ą jie ir sutvarko (bo pas juos tą technikinę gali praeiti praktiškai belekur). Bet jei MOT‘o nėra, tai tau gali kainuoti kaip minimum papildomus 40 svarų. Bo tiek maždaug tas patikrinimas ir kainuos. O kadangi MOT‘ą išduoda servisas, tai jis būtinai atras kažką blogo, bo jis kaip ir suinteresuotas kad atrastų kažką blogo, bo dėl patogumo, visai tikėtina, tu tą mašiną paliksi jiems tvarkyti ir jie pasiims kiek tai pinigų. Todėl teko girdėti bajerius, kad lietuvaičiai specialiai išsuka kokią vieną lemputę, kad MOT‘ą atliekantis servisas akivaizdžiai rastų prie ko prisikabint, o tvarkymas būtų pigus. Taigi, visus automobilius kurie neturi MOT‘o – galima atmesti. Nu nebent ten jau kažkokia nesvietiškai žema kaina būtų. Bet stebuklų nebūna.

Antra, pasitikrinam, ar mašina turi galiojantį Road tax‘ą. Tai yra metinis mokestis už automobilį, kurį moka automobilio savininkas. Mokestis priklauso nuo variklio darbinio tūrio (senesnėms transporto priemonėms) ir nuo variklio dujų išmetimo. T.y. – kuo mažiau CO2 ir kietųjų dalelių – tuo pigiau. Kaip pvz, toks kaip mano turėtas Saab‘as 9-3, 2 l benzinas su 129 KW, man per metus kainuotų apie 280 svarų, kai pvz kokia nors 1,2 dyzelinė Corsa – 40. Skirtumas – akivaizdus. Paprastai niekas nenori atsikratyti mašinos kuriai galioja tax‘as, nebent MOT‘as bus pasibaigęs. Ta proga, visas mašinas, kurioms Tax‘as nebegalioja arba baigs galioti per artimiausius porą mėnesių – atmetam. Nu nes nusipirkus masina ir is karto papildomai susimoketi – noro mazai.

Trečia – gauname draudimo kainą. Geriausia žiūrėti yra visokiuose comparethemarket.com ir panašiuose web saituose, bo jie leidžia iš karto pasitikrinti per krūvą draudimo kompanijų. Kaip visada, kuo paprastesnė mašina, kuo mažesnis rizikos laipsnis, kuo vyresnis vairuotojas su didesniu stažu – tuo tas draudimas bus pigesnis. Taip pat, didelę įtaką turi tai, kiek tu žadi nuvažiuoti per metus, kur gyveni ir kur laikai mašiną. Kaip pvz. brangiausi draudimai bus Liverpool‘yje, Manchester‘yje ir Londone. Taigi, pasižiūrime, kiek kainuoja draudimas. Draudimo kainos pasiūlymą gauname į email‘ą.

Tada, susisiekiame su pardavėju. Aišku, išsiklausinėjame kas ir kaip.

Nuvažiuojame, pasižiūrime į mašiną, paklibiname viską, tada pasidarome test drive‘ą, ir jeigu tinka, sukertame rankomis.

Mašina su tax'u, tvarkinga ir svarbiausia - pigi. ideali pirmam nuosavam automobiliui UK

Mašina su tax’u, tvarkinga ir svarbiausia – pigi. ideali pirmam nuosavam automobiliui UK

Tada, užpildome V5C formą. Ten gaunasi tokia kaip ir pirkimo-pardavimo sutartis. Joje yra įrašomas pirkėjo ir pardavėjo duomenys, o šios formos šaknelė V5C/2 yra nuplėšiama ir atiduodama pirkėjui. Pardavėjas savo ruožtu, užpildytas formas siunčia paštu atsakingai kontorai (DVLA). Po kiek laiko, naujasis savininkas paštu gauna naują V5C formą, kurios savininko grafoje puikuojasi pirkėjo duomenys.

Taigis, apibendrinant:

  • Mašina nupirkta greitai ir neskausmingai. Stovis pilnai tenkino, kaina – tuo labiau;
  • Draudimas kainavo 400 svarų metams, pasinaudojus 6 metų No Claim Bonus‘u. kaip suprantu, tai yra nedaug;
  • Mašinos Tax‘as galioja dar pusmetį, MOT‘as – beveik metus. O ar pratęsių – sužinosiu sueinant terminui.

Tiesa, svarbu paminėti: draudimas  yra būtinas nuo pirmosios dienos, o policijos automobiliai turi numerio atpažinimo sistemas, todėl iš karto mato, mašin ar mašina su tax‘u ar be. O jei be – pzdc, tsakant.

Krab’as su lipalu

Taip pat, jei mašina be tax‘o tai ryte atėjęs prie mašinos gali rasti didelį geltoną lipalą ant stiklo, sakantį jog mašina be tax‘o, bei krab‘ą ant rato. Bei kvituką už šią paslaugą. Berods 80 svarų. Jei baudos nesusimoki, gauni kvietimą teisman, ko pasekoje, prie šios baudos gauni dar ir kvituką už teismo paslaugas – 200 svarų. Jei viso šito neusimoki iki tam tikros datos – mašina lenda po presu.

No Claim Bonus‘ą – t.y. dokumentą, rodantį kad tu esi geras vairuotojas, nesi padaręs jokių nusižengimų ir t.t. gali gauti ir iš Lietuvoje esančios draudimo kompanijos. Tačiau ne visoms ėstaigoms tai tinka.

O dabar – valio, turime transportą, kuriuo galime apturėti puikią “day-out”. Ką ir padarėme, iš karto nuvykę į Twinlakes Park‘ą.

Yay \o/

Share on FacebookTweet about this on TwitterShare on Google+Digg thisShare on RedditShare on TumblrEmail this to someoneShare on StumbleUpon
Sep 182012
 

Aš čia taip vėl padariau šiokį tokį gap‘ą tarp įrašų, bo labai užsiėmęs visokiais reikalais.

Nu tai pradėkime sekti emigranto pasakas toliau.

Taigis, praėjo jau beveik mėnuo kaip aš bazuojuosi anglijoje. Iš esmės prie visko jau daug maž pripratau. Ne priprasiu tik prie 2 čiaupų (atskirai karštam ir atskirai šaltam vandeniui), prie vieno čiaupo, kuriame pusė srovės teka karšta, pusė šalta, ir prie „after eight“ – bo tik idiotai ėda šokoladą su mėtom.

Laisvu laiku (po darbo), griebiu savo dviratį ir važinėju ratais po apylinkes, žiūrau kas įdomu, kas nauja.

Pasirodo mūsų Ashby turi gražias pilies liekanas.

Ashby_de_la_Zouch_castle_view_through_the_trees

Kas gana keista ir gal kiek neįprasta, jog pvz. sekmadienį anglai susimoka tuos 5 svarus nuo galvos už patekimą į tos pilies liekanų teritoriją ir ten, ant žolytės pasidaro picknicka.. Na, aplinka graži, bet susimokėti 5 svarus už pasėdėjimą ant žolės, kai už 100 metrų yra kita, didelės aikštė, kur tie anglai nemokamai gali sėdėti ant žolės bei stebėti kriketą…

Kriketas, beje, yra viena iš durnesnių sporto šakų. O durna todėl, jog joje yra ARBATOS PERTRAUKĖLĖ. Taip taip. ARBATOS. Žaidi, žaidi… tada švilpukas, visi gražiai nueina atsigerti arbatos. Aš beje, dėl jų sportų, visus vietinius anglus traukiu per dantį. Sakau: „Jūs sugalvojote tiek daug sporto šakų, o visose esate apgailėtini: futbolas, regbis, tenisas, kriketas… Kriketas iš vis ne sportas, nes jis populiarus tik keliose šalyse“. Tada anglams užverda kraujas ir jie pradeda aiškinti, kaip kriketą lošia pora miliardų žmonių pasaulyje, ir jie yra numeri vienas. O aš jiems tada atsakau: „jo jo, atmeskit Indijas, Bangladešus ir visą kitą aziją ir gausite ne tiek jau ir daug. Ir beje – jūs jau pralošėt Pietų Afrikai ir tą savo nr.1 praradot“. Oj, smagu žiūrėti nusivylimą jų veiduose.

Nu bet čia ne apie tai. Praeitą savaitę buvau grįžęs namo, pas šeimą. Jos (mylimoji žmona ir nuostabioji dukra), pas mane atvyks jau gana greitai, todėl reikia viską paruošti jų atvykimui: supirkti baldus, visokius namų apyvokos reikmenis ir t.t. Tai va, tam, kad nuvykti iki Birmingham‘o oro uosto, turiu realiai dvi galimybes: vykti su taxi arba su savo mašina. Pastarosios šiam momentui neturiu, todėl galiu nuomotis. O va čia paaiškėja, jog mūsų kontora turi baisiai gerus tarifus, ir pvz. man su taxi nuvykti iki oro uosto kainuoja maždaug 50-60 svarų, kai tuo tarpu nuomota mašina kainuoja 22 svarus + kokie 5-6 svarai už kurą. Na, tiek turėtų kainuoti, jei būtų atvežę tai ką užsisakinėjau, t.y. Ford Fiesta ar panašią. Taigis, grįžtu po pietų, o reception‘e man sako: tavo nuomotą mašiną atvežė.

IMG-20120907-00066

Sakau – taigi čia ne fiesta?! Gal bagažinėje ta fiesta čia guli? Vienok, šitas gana malonus upgreidas man kainavo varganus +7 svarus. HERTZ‘as pasisiūlė taip upgradinti, kadangi norėjau automato. Taigi, suma sumarum, man Volvo XC 70 nuoma atsiejo 29 svarus. Lietuvoje, kai reikėjo nuomotis automobilį iš to paties Hertz, už Škoda Yeti paklojau ~300 litų.

Atgal grįždamas paeksperimentavau, pasijamiau mechaninę.

Stay tuned

Share on FacebookTweet about this on TwitterShare on Google+Digg thisShare on RedditShare on TumblrEmail this to someoneShare on StumbleUpon