Sėdėjau aš čia sau ramiai prie kompo, dirbau, filmus žiūrėjau ir t.t. Nu, tsakant, gyvenau kaip gyvenęs. Bet tada pradėjau jausti, kad kažkoks shit happens ir su akim (viena, kaire) darosi prastai. Tai man ten tempia, tai man ten skauda… Nu – mle mle.
Tada, grįžęs iš savo kelionių nuėjau pas okulistę, o ta pažvengė iš manęs ir išrašė vaistų:
Kairė akis +1, dešinė – 0. Ten padengti nano technologijom kad nemirgėtų ir t.t. (nu darbui su pc).
Nu bet tai blyn, visą gyvenimą iš toliausiai galėjau matyti trulikų ir autikų numerius, o iš arti jokių problemų nebūdavo. O čia – še tau boba devintinės, akuliorai.
Dabar visi juoksis, sakys – ko čia stovi už stiklo, užeik į vidų…
Tiesa – pirmos dienos su akiniais praėjo ne kažką – žiauriai nepatogu, nepratęs…
DOH