Vajezau.Neesmė – yessuz blog

Teko darbo reikalais apsilankyti Bosnijoje ir Hercegovinoje bei jos sostinėje Sarajeve. Sarajeve, tiesa, praleidau tik vieną dieną, bet kai ką pamatyti užteko.

Pirma, kas sukėlė šiokių tokių nepatogumų – buvo skrydžiai. kadangi man Sarajeve reikėjo leistis maždaug apie pietus, vienintelė galimybė Sarajevą pasiekti iš Vilniaus buvo skrydis Vilnius – Frankfurtas – Miunchenas – Sarajevas. Drįstu pasakyti, jog nepaisant daug persėdimų ir neypatingai dedelių langų tarp skrydžių – lagaminų nepametė. o tai jau yra super. Ir aišku, dar kartą įsitikinau – Lufthansa rocks.

Taigi, perskridus Alpes, nusileidome Sarajevo oro uoste. Įdomu tai, kad lėktuvui nusileidus, kol tas riedėjo pakilimo taku, jį lydėjo kažkokie tai paukščiukai… Nu kaip kad delfinai lydi laivus. :)

Apsiforminus pasų kontrolėje išvykome į Zenicą. Pusė kelio yra puikaus mokamo greitkelio (kaina – 2 Markės, kas yra 1 EURAS),

o paskui – ilgos ilgos kelio statybos su negalimais lenkimais. Zenicos miestas nedidelis, įsikūręs beveik pačioje Bosnijos širdyje, dydžio kaip Alytus koks, nu gal net smarkiai mažesnis (pats miestas, ne apskritis), o gyventojų – kaip Klaipėdoje. Todėl, dėl sąlygoto reljefo, yra apsuptas kalnų, o mieste daugybė Sovietinių daugiaaukščių bei mečečių (maždaug pusė gyventojų – Bosniai) su šlaitiniais stogais. Gyvenine nepagalvotum kad ten yra mečetė.

Jei kada šaus į galvą čia apsilankyti – nuoširdžiai siūlau apsistoti viešbutyje Zenica. Fantastiškas viešbutis už tikrai mažą, 50 EUR kainą.

Po gana intensyvių dviejų dienų, vingiuotais keliais patraukėme atgal į Sarajevą.

Sarajevas mus pasitiko kapinaitėmis šalia kelio (sako, iškilo po karo) bei keturių ar penkių eismo juostų į vieną pusę Kauno Savanorių pr. atitikmeniu.

Sniego, tiesa, pas juos buvo privertę beveik 2 metrus, tačiau kai saulė pašviečia, viskas upeliais teka.

Sarajeve apsistojome Holliday Inn viešbutyje. NB: Holliday Inn visame pasaulyje čiulpia, o Sarajeve YPATINGAI. Vengti visais įmanomais būdais..

Apsistoję bei sutvarkę formalumus, išjudėjome į miesto centrą. Ten iš karto matėsi tai, ką ir tikėjausi pamatyti – namai su skylėmis sienose, Kai kurie tas skyles yra užtaisę, o vat kai kurie – ne. Gal ir teisingai – tegu būna matomas tas skausmas visiems.

 

Pats miestas tikrai atrodo labai gyvybingas. O žinant kad rytojus – Kovo pirmoji, turėjo būti didelė, Bosnijos Nepriklausomybės šventė, tai žmonių gatvėse buvo tikrai daug.

Aišku, kaip ir buvo galima tikėtis, Sarajeve mečečių kiekis dar didesnis ir jos jau labiau panašios į mečetes o ne į gyvenamus namus su minaretais.

Centre yra pastatytas paminklas per Sarajevo blokadą žuvusiems vaikams.

Beje, pati Sarajevo blokada – ilgiausia sostinės blokada per modernaus karo istoriją. Ji tesėsi trikart ilgiau nei kad Staliningrado blokada bei metais ilgiau už Leningrado blokadą. Pasak vietinių, blokados metu, kavos pokelis kainavo maždaug 200 EUR šiuolaikiniais pinigais.

Netoli centro eina taip vadinama Snaiperių Alėja – vieta, kuri buvo idealiai tinkama snaiperių apšaudymams. Kalnuose įsikūrę Serbai turėjo puikias sąlygas šaudyti, puikią apžvalgą. O – žmonėms – ką, duonos juk reikia.

Taigi, pasivaikščiojom po “Senamiestį” (ten yra puikus mažų parduotuvėlių rajonėlis), aplankę vietą kurioje “prasidėjo I-asis pasaulinis karas” – čia Gavrilo Principas nukalė Austrijos-Vengrijos princą Franzą Ferdinandą su žmona.

 

O tada nusprendėme jog laikas vakarieniauti. Jei kada teks apsilankyti Sarajeve, nuoširdžiai siūlau užsukti į tokį dedidelį restoranėlį miesto centre, kurio pavadinimas yra DVERI (Duurys). Tikrai tikrai nepasigailėsite.

Jų pačių kepama duona yra labai skani, atmosfera puiki, o ir pats maistas bei netik – fantastiškas! UUUU kaip rekomenduoju!

 

Slivovica puiki, tamsusis Laško alus – būtent toks koks turi būtų, o tas gerai iškeptas steak’as patiektas dar spirgantis toje metalinėje “lėkštėje” buvo turbūt geriausias mano kada valgytas steak’as.

Jei man dar teks kada apsilankyti Sarajeve, jau tikrai žinau vietą kur verta eiti pavalgyti.

Bosniai – tikrai draugiški žmonės, ir kas puikiausia, šiandien visos didžiausios grupės – Bosniai (apie 45 proc), Bosnijos Serbai (25 proc) ir Bosnijos Kroatai (20 poc) puikiai sutaria.

Sarajevas yra gražus, neperdaugiausiai apkrautas, jaukus. Gaila, bet debilavoti šunsnukiai palieka randus. Gaila. Labai gaila.