Jul 252013
 

Čia toks trumpas rašinėlis apie tai, kaip UK veikia greitoji pagalba. Aš tai čia suprantu, kad gal būt mano patirtis yra kiek kitokia nei daugumos kitų žmonių, o bet tačiau, tai nekeičia esmės – likau sužavėtas.

Aš nežinau, esu čia skundęsis, ar ne, kad iš esmės UK medicinos paslaugos čiulpia. GP (General Practice) mūsų taip suprantama ala poliklinika yra totalus gaidys. Aišku, eilės trumpos, jei paskirta 17.00 – tai 17.00 ar 17.05 jau sėdėsi pas daktarą kabinete. Pati apžiūra, priklausomai nuo problemos bus trumpa, bo daktarai turi labai mažą langą, kurio metu tave gali apžiūrėti… ir po visko 80% kartų tau pasiūlys paracetamolio. Nu nes tai yra visų vaistų vaistas UK.

Tai va, tokia yra ta GP. O bet greitoji (Ambulance) – tai jau visai kita istorija.

Nutiko viskas penktadienio naktį – turbūt labiausiai apkrautą naktį UK medikams. Nu nes visi anglai geria/tūsinasi, nuodijasi alkoholiu, mušasi, laužosi kaulus ir t.t. vienžo – bardakas.

Taigi, apie pirmą valandą nakties prireikė greitosios. Paskambinau 999. Čia jų 112/911. Pasakiau kad reikia greitosios, iš karto perjungė medikams. Pasakiau kas yra, adresą. Operatorė sako – greitoji važiuoja, laukite. Gyvename nedideliame miestelyje, kuriame nėra reanimacijos/traumpunkto, tai buvo įdomu už kiek laiko atvažiuos.

Po maždaug 3 minučių atvyko lengvoji mašina. Iš jos išlipo vyriškis, užsidėjo liemenę (Paramedic) ir užėjo pas mus. Pradėjo klausinėti simptomus, ir t.t.

Dar po maždaug poros minučių, atvyko Ambulance lengvoji mašina. Maždaug tokia:

Iš jos išlipo vyriškis su visa uniforma. Iš bagažinės išsitrukė visa įrangą: defibriliatorių, pulso matuoklį, Greito Kraujo Tyrimo aparatą, ir t.t. nu ten geri keturi čiumodanai. Atrodė neblogai.

Atėjo į namus. Pirmasis vyriškis atraportavo viską, ką sakėme jam kiek anksčiau. Naujasis svečias įdėmiai išklausė, dar uždavė kelis klausimus. Tuo pat metu prijunginėdamas visą aparatūrą, bei atlikdamas kraujo testą. Vienžo – veiklos belenkiek.

Taip jis darbavosi maždaug 5 minutes. Po tų 5 minučių atvažiavo dar viena greitoji, jau maždaug tokia:

Iš jos išlipo dar du vyriškiai. Atėjo, palaukė kol pirmasis baigs visus testus. Nu ir paskui sako – turime Jus vis tiek nuvežti į ligoninę.

Nuvežus ten jau į tą priimamąjį, kuris yra tokio tipo maždaug „Greitoji pagalba, bet dar ne reanimacija, tai luktelkit porą minučių“, teko kiek luktelti. Ten buvo dar atlikta krūva tyrimų, kraujas ir t.t. nu ir suma summarum – 4 val. nakties grįžom namo.

Tiesa, išrašė receptinių vaistų, už kuriuos, kaip ir VISUS RECEPTINIUS VAISTUS UK, reikėjo susimokėti 7,85 svaro. Ir ne, tai ne paracetamolis.

Kitą dieną (pirmadienį) nuėjus pas GP, nupasakojom visą situaciją, buvo pasakyta: jums paštu atsiųsime siuntimą tyrimams. Nu čia reiktų pabrėžti, jog UK viskas, absoliučiai viskas, yra daroma paštu.

Antradienį (t.y. kitą dieną po apsilankymo) gautas laiškas, jog yra paskirtas CT tyrimas (Kompiuterinė Tomografija). Tyrimo data: penktadienis (4 dienos po apsilankymo pas GP arba 3 dienos nuo laiško). Awesome.

Beje, kai teko kreiptis į GP dėl paprasto plaučių rentgeno (dėl mano medicininės istorijos), tai siuntimą eiliniam X-ray‘jui gavau iš karto, pačioje GP. Nuėjus į tą jau ligoninę, kurioje tas tyrimas atliekamas, visa procedūra nuo įžengimo pro duris į pastatą iki išėjimo iš to pastato užtruko maždaug 15 minučių. Awesome.

Trumpai tariant – likau gana sužavėtas greitosios pagalbos veikla.

P.S. pernai šefo žmonai buvo rimta situacija, tai greitoji pas juos kažkodėl nevažiavo (nes sakė ne Emergency). Nu bet jis gyvena didesniame mieste, tai gal ten pas juos taip norma.

Share on FacebookTweet about this on TwitterShare on Google+Digg thisShare on RedditShare on TumblrEmail this to someoneShare on StumbleUpon
3.67 avg. rating (76% score) - 3 votes
Jul 052013
 

Taigi. Pirkau mašiną UK. Oi, čia jaučiu kad irgi parašyti reikia, bo gal kam nors bus įdomu.

Vienžo. UK gyvenome maždaug daugiau nei pusmetį. Vis jautėme poreikį mašinai, bet kadangi buvo svarbesniu dalykų nei nuosavas autotransportas, tai atidėjome kitiems laikams. Tie kiti laikai atėjo prieš porą savaičių, tai škia, ta proga, šeštadienį nusipirkau mašiną.

Lietuvoje važinėjau su Saab 9-3 – tai buvo iš esmės – fantastiška mašina. Tačiau čia, UK, prieš perkant mašiną reikia atsižvelgti į keletą dalykų.

Pirma – čia yra brangus mašinos remontas, todėl visi stengiasi nusipirkti kuo geresnę mašiną. Bet kokiu atveju, anglai nelabai žiūri į mašinas, jei jų rida būna virš 100k mylių. O tai yra standartinė lietuvio mašina… J anyway, mano pasirinkimas buvo kiek apribotas finansiniais aspektais, tai škia, stengiausi tilpti į savo biudžetą. Todėl labai ilgai ieškojau ir svarsčiau, ką gi čia nupirkus, kad būtų ir pigu ir gerai. Dėl finansų, tai parašysiu kiek vėliau, bo čia yra žiauriai įdomiai ir verta atskiro įrašo.

Orientacinės kainos puikiai matomos www.autotrader.co.uk. Atlikus paiešką ir išsirinkus dominančius variantus, reikėjo atkreipti dėmesį į dar porą dalykų.

Pirma – ar yra galiojantis MOT‘as. Na – tai kaip mūsų tech apžiūra. Jei jis nebegalioja arba jo nėra, reiškia, kad tada prieš eksploatuojant automobilį, reikės tą mot‘ą praeiti. Paprastai, tai jei mašinas pardavinėja dileriai, tai tą mot‘ą jie ir sutvarko (bo pas juos tą technikinę gali praeiti praktiškai belekur). Bet jei MOT‘o nėra, tai tau gali kainuoti kaip minimum papildomus 40 svarų. Bo tiek maždaug tas patikrinimas ir kainuos. O kadangi MOT‘ą išduoda servisas, tai jis būtinai atras kažką blogo, bo jis kaip ir suinteresuotas kad atrastų kažką blogo, bo dėl patogumo, visai tikėtina, tu tą mašiną paliksi jiems tvarkyti ir jie pasiims kiek tai pinigų. Todėl teko girdėti bajerius, kad lietuvaičiai specialiai išsuka kokią vieną lemputę, kad MOT‘ą atliekantis servisas akivaizdžiai rastų prie ko prisikabint, o tvarkymas būtų pigus. Taigi, visus automobilius kurie neturi MOT‘o – galima atmesti. Nu nebent ten jau kažkokia nesvietiškai žema kaina būtų. Bet stebuklų nebūna.

Antra, pasitikrinam, ar mašina turi galiojantį Road tax‘ą. Tai yra metinis mokestis už automobilį, kurį moka automobilio savininkas. Mokestis priklauso nuo variklio darbinio tūrio (senesnėms transporto priemonėms) ir nuo variklio dujų išmetimo. T.y. – kuo mažiau CO2 ir kietųjų dalelių – tuo pigiau. Kaip pvz, toks kaip mano turėtas Saab‘as 9-3, 2 l benzinas su 129 KW, man per metus kainuotų apie 280 svarų, kai pvz kokia nors 1,2 dyzelinė Corsa – 40. Skirtumas – akivaizdus. Paprastai niekas nenori atsikratyti mašinos kuriai galioja tax‘as, nebent MOT‘as bus pasibaigęs. Ta proga, visas mašinas, kurioms Tax‘as nebegalioja arba baigs galioti per artimiausius porą mėnesių – atmetam. Nu nes nusipirkus masina ir is karto papildomai susimoketi – noro mazai.

Trečia – gauname draudimo kainą. Geriausia žiūrėti yra visokiuose comparethemarket.com ir panašiuose web saituose, bo jie leidžia iš karto pasitikrinti per krūvą draudimo kompanijų. Kaip visada, kuo paprastesnė mašina, kuo mažesnis rizikos laipsnis, kuo vyresnis vairuotojas su didesniu stažu – tuo tas draudimas bus pigesnis. Taip pat, didelę įtaką turi tai, kiek tu žadi nuvažiuoti per metus, kur gyveni ir kur laikai mašiną. Kaip pvz. brangiausi draudimai bus Liverpool‘yje, Manchester‘yje ir Londone. Taigi, pasižiūrime, kiek kainuoja draudimas. Draudimo kainos pasiūlymą gauname į email‘ą.

Tada, susisiekiame su pardavėju. Aišku, išsiklausinėjame kas ir kaip.

Nuvažiuojame, pasižiūrime į mašiną, paklibiname viską, tada pasidarome test drive‘ą, ir jeigu tinka, sukertame rankomis.

Mašina su tax'u, tvarkinga ir svarbiausia - pigi. ideali pirmam nuosavam automobiliui UK

Mašina su tax’u, tvarkinga ir svarbiausia – pigi. ideali pirmam nuosavam automobiliui UK

Tada, užpildome V5C formą. Ten gaunasi tokia kaip ir pirkimo-pardavimo sutartis. Joje yra įrašomas pirkėjo ir pardavėjo duomenys, o šios formos šaknelė V5C/2 yra nuplėšiama ir atiduodama pirkėjui. Pardavėjas savo ruožtu, užpildytas formas siunčia paštu atsakingai kontorai (DVLA). Po kiek laiko, naujasis savininkas paštu gauna naują V5C formą, kurios savininko grafoje puikuojasi pirkėjo duomenys.

Taigis, apibendrinant:

  • Mašina nupirkta greitai ir neskausmingai. Stovis pilnai tenkino, kaina – tuo labiau;
  • Draudimas kainavo 400 svarų metams, pasinaudojus 6 metų No Claim Bonus‘u. kaip suprantu, tai yra nedaug;
  • Mašinos Tax‘as galioja dar pusmetį, MOT‘as – beveik metus. O ar pratęsių – sužinosiu sueinant terminui.

Tiesa, svarbu paminėti: draudimas  yra būtinas nuo pirmosios dienos, o policijos automobiliai turi numerio atpažinimo sistemas, todėl iš karto mato, mašin ar mašina su tax‘u ar be. O jei be – pzdc, tsakant.

Krab’as su lipalu

Taip pat, jei mašina be tax‘o tai ryte atėjęs prie mašinos gali rasti didelį geltoną lipalą ant stiklo, sakantį jog mašina be tax‘o, bei krab‘ą ant rato. Bei kvituką už šią paslaugą. Berods 80 svarų. Jei baudos nesusimoki, gauni kvietimą teisman, ko pasekoje, prie šios baudos gauni dar ir kvituką už teismo paslaugas – 200 svarų. Jei viso šito neusimoki iki tam tikros datos – mašina lenda po presu.

No Claim Bonus‘ą – t.y. dokumentą, rodantį kad tu esi geras vairuotojas, nesi padaręs jokių nusižengimų ir t.t. gali gauti ir iš Lietuvoje esančios draudimo kompanijos. Tačiau ne visoms ėstaigoms tai tinka.

O dabar – valio, turime transportą, kuriuo galime apturėti puikią “day-out”. Ką ir padarėme, iš karto nuvykę į Twinlakes Park‘ą.

Yay \o/

Share on FacebookTweet about this on TwitterShare on Google+Digg thisShare on RedditShare on TumblrEmail this to someoneShare on StumbleUpon
0.00 avg. rating (0% score) - 0 votes
Jun 252013
 

Kažkiek užtrukau, kol supratau, jog jau seniai nieko neberašiau. Fakin facebook’as ir twitteris –visą kontentą suėda. Tai ta proga, tuom gi pačium, škia, čia šone yra twitter mygtukas. Nu tai jūs ten jau kažkaip ir pradėkit mane followinti.

Taiga, apie ką aš čia. Ai taip, apie emigraciją. Nu pamenat, jau sakiau, kad emigracija kainuoja? Nu tai davai, dar papasakosiu kas ir kaip, mažu kam kas nors bus visai jau taip ir naudinga.

Taigi. Darbo tai jau ieškokitės patys. Galiu tik pasakyti, jog darbą turbūt greičiausiai susirasite per agentūrą. Agentūros, čia, beje, pinigų už darbo paieškas nejama. Tai jei jūs susimokėjot už tai, tai patys lochai ir esat.

Be abejo, lengviausia darbą susirasti yra dideliam mieste. O gi bet tačiau, mes gyvename Ashby‘je – tai tikrai nedidelis miestelis, todėl ir su darbais čia jau ne taip ir paprasta. Bet. Vienžo, žmonai darbą suradom po gerų 4 mėnesių intensyvios darbo paieškos. Nu dėl to, kad į agentūras kaip ir nėjom, o ir darbo ieškojom ne kokiam tai fabrike, bet maždaug tai, ką dirbo Lietuvoje.

Beje, turėkit omeny, kad niekam (absoliučiai niekam) neįdomu kokią afygėną patirtį turit kaip vadybynykas Lietuvoje. Nu niekam neįdomu. Ir čia gaunasi tokia situacija, kad realiai darbo ieškai kaip kad be jokios darbo patirties. Bet prie viso to, esi ne anglas. Nu tai va.

Darbas surastas. Dirbam. Check.

Kitas dalykas, turėkit omeny (kur jis, tas omuo/omenis?), kad UK vaikų darželiai yra patys brangiausi visoje europoje. Jaja. Kainos yra astronominės. Nešneku apie vienetinius atvejus, kai vaikai gauna kažkokią išskirtinę vietą valstybiniam darželyje (apie juos, kaip apie sniego žmogų, esu girdėjęs, bet niekada nemačiau). Darželio kainos yra grubiai apie 200 svarų/savaitė už vieną vaiką pilnai darbo dienai. Aišku, valstybė kompensuoja tam tikrą kiekį valandų per metus, bet tai jei vaiką reikia leisti į dažiuką pilnai dienai – 5 dienoms į savaitę, tai tėveliai turi susitaikyti su tuo siaubu, kuris banko išrašuose matosi vieną kartą į mėnesį, kai darželiui atliekamas pavedimas… Tiesa, yra dar Salary Sacrifice Voucher‘iai. Čia tokia schema, kad realiai susimažini mėnesinį atlyginimą maždaug 160 svarų į rankas, bet ta suma kadangi neapmokestinama, tai darželiui tam tikros įstaigos perveda 240 svarų. Nu tai va – grubiai, susitaupo dar 80 svarų. Vienas apyrimtis nuėjimas į parduotuvę.

Tai va. Praėjus keliems mėnesiams po to kai žmona rado darbą, nusprendėm, kad jau būtų labai gerai, jei šią vasarą pavyktų iš buto persikelti į namą. Bute buvo pilnai elektrinis šildymas + elektrinis boileris + elektrinė viryklė. Tai dabar kai kelsimės į namą, manau kad gali būti, jog netgi pavyks kažkiek sutaupyt ant elektros/šildymo, bo šildymas automatinis/dujinis. Nu tai va.

Beje, su NT čia irgi įdomiai. Mūsų miestelis, palyginus su aplinkiniais (Woodville, Coalville, Swadlicote) yra laikomas toks labiau „posh“. Iš esmes, absoliuti dauguma yra baltieji, vidutinės klasės atstovai. Tai ir NT kainos yra kokiais 10-20% aukštesnės nei kad tuose aplinkiniuose miesteliuose. Tuo pačiu, ir „babajų“ bei juodulių čia yra mažiau. Aš čia taip negražiai aišku išsireiškiau, bet nu kad anglai patys taip sako…

Beje, anglų ta tolerancija, tai realiai, yra tokia tik absoliučiai vieša. Ta prasme, jei jau jie vaizduoja tolerantiškus visų aplinkiniu atžvilgiu, tai tik viešai. O už uždarų durų, tai jau geriau ir neišgirsti ką jie šneka tiek apie tuos aukščiau minėtus, tiek ir apie visus kitus atvykėlius, įskaitant ir rytų europiečius. Va.

Taigi, kadangi miestelis yra posh, ir jo kainos yra didesnės, tai galbūt skaitytojui bus įdomu, kas ir kaip. Nu kad žinoti, jei jau nuspręsit į Uk keliauti.

Taigi. Šiuo metu, kol kas (iki liepos vidurio), gyvename 2 bedroom‘ų bute. Tai čia Lietuviškai būtų: 3 kambarių butas, kur salionas sujungtas su virtuve. Už visą šitą gėrį mokame 550 svarų į mėnesį. Įskaičiavus visas elektras, vandenius, internetus, council tax‘ą, TV licenciją beigi mobiliakus – viskas gaunasi apie 900 svarų mėnesiui. Nu čia aišku, gali skirtis ta suma +/- kažkiek. Bet tai čia taip orientacijai… Kiek žinau, žmogai Londonuose tą patį (900) moka už 1 bedroom‘o butą, esantį kažkur 4 zonoj, bet čia dar be mokesčių ir pan. Nu vienžo – daug.

O namas į kurį kelsimės, mums kainuos visais 25 svarais daugiau. T.y. čia tik nuoma. 575 svarai. Va, matosi fotkej iš googlemapso.

clip_image002

Namas – 3 bedroom‘ai, semi detached, atskiras salionas ir virtuvė (taigi, iš esmės – 4 kambarių namas). Prie namo yra garažiukas. Semi detached – tai iš esmės reiškia kad namas yra sublokuotas su kitu namu per vieną sieną. Kaimynai už sienos. Nu bet ten, kiek išsiaiškinom – normalia šeima. Beje – vyras anglas, žmona lenkė. Tai sakėm – tiek Lietuvoj, tiek čia – turim sieną su lenkais :D

Councill tax‘as bus toks pats kaip kad buto. Tai iš esmės, visas skirtumas, kuris gali būti – tai tik šildymo kainoje… beje, nėra vandens skaitiklių, o tai reiškia, kad mokėsime tik fiksuotą mokestį, o vandens leisti galėsime kiek norėsime… na, bent jau taip supratau ;) Beje, panašus namas arčiau sostinės tai jau ir arčiau ar net visai virš kilogramo svarų gali kainuoti.

Už namo yra didesnis kiemas, o kiemo pakraštyje teka mažytis, maždaug 20-30 cm pločio negilus upeliukas. Nu ok, ten gal pusmetrio pločio jis gali būti. Pavasarį, kai patvinsta. O už upelioko – gyvatvorė ir laukai. O tai jau yra labai gerai. Ramybė, tsakant.

Taigis, iš esmės, už papildomus 25 svarus gauname: šviežiai sutvarkytą namą (pirmi nuomininkai būsime), papildomą kambarį (a ką gali žinot, gal ims ir užgrius kokie svečiai), kiemą (BBQ, yay!) ir daug daugiau erdvės. Pasaka. Ai, dar ir veranda yra., o joje – indaplovė.

Tai va. O namo/buto nuomos procedūra yra maždaug tokia:

Susirandi sau patinkantį namą. Paprastai per kokį rightmove.co.uk ar panašiai. Susisieki su agentu. Jis tau pasako pilną adresą ir susitari dėl apžiūrėjimo. Priklausomai nuo situacijos, gali būti kad turėsi maždaug 1 min slot‘ą kad apžiūrėtai namą (bo po 15 min ateis kiti apžiūrėti), arba tu turėsi daug laiko ir išsiaiškinsi viską. Pas mus gavosis taip, kad vieną namą (kurio nejamem), apžiūrėti galėjom bukvaliai 3 kartus, po 15 min max. Bo buvo krūva suinteresuotų. Šitą namą, į kurį keliamės, irgi buvo nusižiūrėję keletas asabų, o bet tačiau, taip jau gavosi, kad mes buvome kaip ir paskutiniai tą dieną apžiūrintys, tai tam visam dalykui paskyrėm maždaug 45 minutes, per kurias išsiaiškinom ir apžiūrėjom viską.

Taigi, namą apžiūrėjom – tada iš karto lekiam į NT agentūrą. Ten jau šnekamės su agentais. Už namą agentai pareikalauja depozito. Mūsų atveju jis yra 725 svarai (~125% nuo nuomos) + 100 svarų papildomas depozitas už gyvūną. Viso – 825 svarai. Visas šitas depozitas dedamas pas vieną iš depozitų valdymo ar kokios tai panašios xujnios kontorą. Čia jau taip įstatymais surėdyta pas angliukus yra, kad paskui, kai norėsi išeiti, landlord‘as/agentūra nepradėtų išsipisinėti dėl to depozito išmokėjimo.

Prie to paties, agentai paima dar (mūsų atveju) 270 svarų už dokumentų tvarkymą. Tas mokestis pas įvairius agentus svyruoja, bet iš esmės, tai tikrai būna virš gero šimto svarų kai kreipiesi vienas. Dokumentų tvarkymas, tai realiai yra visokiausi administraciniai veiksmai, kaip kad sutarties paruošimas (tokia suma yra dėl to, kad mokestį ima už du suaugusius), applicant‘ų background‘o tikrinimas (tikrina credit history, tikrina per darbdavius, siunčia užklausimus esamos gyvenomios vietos savininkui dėl rekomendacijų ir t.t.). Visos šitos procedūros užtrunka kokias 2-3 dienas (priklausomai kaip greitai gauna atsakymą). Taigi, grubiai per savaitę laiko jau turim savo naujo būsto nuomos sutartį. Škia, telieka tik įsikraustyti.

Beje, yra (bent jau mūsų sutartyse), kad atsikraustant, naujas nama/butas turi būti tam tikros kondicijos, o išsikraustant, būstą reikia palikti švarų ir tvarkingą, bet galimas šioks toks Wear&Tear, tsakant. Dabar man aišku bus labai įdomu, kaip viską traktuos ir kaip prisipisinės dabartinio buto savininkė/agentė…

Iš esmės, visa nuoma pas anglus tikrai gerai sutavarkyta, ir škia, nėra taip, kad nuoma moki babytei į kišenę ir visa jos veikla su tuo nuomojamu turtu tuo ir pasibaigia. Čia už tą gerbūvį iš esmės atsako savininkas/agentai. T.y. sugedo boileris? Skambini agentui, savinikas turi sutvarkyti/pakeisti nauju. Nu ir t.t.

Nu škia, tai čia va taip, trumpai. Ble, vis tiek šimtas Page Down‘ų gavosi.

Share on FacebookTweet about this on TwitterShare on Google+Digg thisShare on RedditShare on TumblrEmail this to someoneShare on StumbleUpon
5.00 avg. rating (96% score) - 3 votes
Apr 292013
 

Aš jau gana seniai mąsčiau, jog reiktų nusipirkti geras ausines sau. Nu, būna kartais, kad keliauji ar panašiai, ir tada yra labai fainai pabėgti nuo aplinkinio pasaulio šurmulio, triukšmo ir t.t. Tada užsimeti ausines, įsijungi muziką, užsimerki ir panyri į muziką…

Nesu audiofilas, bet muziką mėgstu, ypač kai muzikos skambesys atitinka kainą, kurią kainuoja tas muzikos šaltinis.

Backgroundas

Tai va, vienok ausines mėgstu nuo senų senų laikų, turiu vieną menką problemą: niekaip negalėdavau patogiai ir sėkmingai naudoti į ausis įkišamų ausinių. Man jos tiesiog nesilaiko. Arba aš nelabai moku jas susigrūsti į ausis. Anyway – man jos netinka. O vat kažkokių ant ausų užmaunamų ausinių problema visada būdavo ta, kad jos pradeda spausti ausis, o kai ne kurie pigiausi modeliai – nemaloniai spaudžia ausis. Na, bent jau tokios, kokias turėjau dar būdamas biednu studentu: kažkokios tai Hecosonic ausinės šiek tiek spausdavo ausis. Bet bent jau nekrisdavo iš ausų.

Taigi, kadangi reikalas pribrendo, pradėjau žiūrėti ką čia tokio lietuviško nusipirkus. Lietuviško – turiu omenyje patį principą: pigiai ir nu jau taip nerealiai gerai, kad už šitą gerai, geriau butu tik tai, kad už tas ausines man dar damokėtų.

Taigi, aš jau pradėjau skaityti belekiek visokių apžvalgų ir apžvalgėlių, atsiliepimų ir nuomonių. Dalykas buvo tas, kad visiškai neturėjau jokio supratimo kas yra gerai, o kas yra so so. Taigi, eidavau iki belekurio shop‘o, tada susirašydavau modelius, jų kainas – ir į internetą. Nu paskui aišku, jau nebereikėjo net ir į tas pardoškes eiti, bo ten pegal related content jau rasdavau ir alternatyvų.

Žiūrėjau įvairių gamintojų įvairius and ausų dedamų ausinių modelius. Pradedant Beats by Dr. Dre (kas, imho, yra žiauuuuuuuriai overpricintas brand‘as), JVC ar Sony ir baigiant Sennehiser. Ką galėjau – tą paklausydavau. Pvz., teko išbandyti Beats’us ant stendo. Jop, bumsi gerai, groja švariai. Bet kaina… Na jau ne.

Ir štai, ieškojau ieškojau, apsistojau ties keletu modelių. Visi buvo mažiau nei 50£. Nu nes tokį limitą buvau nusistatęs, kadangi tai ką klausau (media šaltiniai), toli gražu neneša tokių, dėl kurių būtų verta pirkti kažkokį kosmosą už 500+ svarų. Nu ir taip, manau, kad net 100 svarų už ausines, pajungtas prie iPod‘o, iPhone‘o ar belekokio mp3 playerio, netgi grojančio FLAC, yra kvailystė. Nus nes kažkodėl galvoju, jog skirtumo tarp 50 ir 100 svarų kainuojančių ausinių – nelabai jau ir pajusi. Nu nes pajusti tą skirtumą gali klausydamas iš gerų šaltinių sklindantį signalą, o ne klausydamas 128 kbps empetrioškę.

Pasirinkimas ir netikėtumai

Ir tada, vieną dieną nuėjau į vietinį Tesco Extra. Nu nežinantiems – mama maxima analogas uk. Nu ir nusprendžiau prasieiti per ausinių skyrių. Pirmiausia akis užkliuvo už žiauriai biudžetinio Sennehiser HD 201 modelio. Kaina tik 24£ buvo tokia viliojanti, jog net galvojau susitaikyti su tuo visu „cheap cheap cheapish“ pojūčiu, kadangi, anot apžvalgų, pagal kainą jos groja tikrai puikiai. Ir tada akis užkliuvo už Sennheiser HD 419. Tiksliau – už kainos.

1358100214_472585579_10-Sennheiser-HD-419-headphone-Only-2-months-Old-

Teko anksčiau skaityti, jog HD 419 yra tikrai puikus modelis už nekosminę kainą. Kai kurie žmonės, turintys ne tik šias, bet ir daug kitokių ausinių, HD 419 modelio grojimą lygino maždaug taip „po to, kai nusipirkau HD 419, savo Beats by Dr. Dre atidaviau dukrai“. Toks palyginimas galbūt yra biassed, bet hey – nuomonę susidaryti, matyt, padeda.

Taigi, grįžau namo su kirminu galvoje. O kirminas myžčiojo ant kiekvieno smegenų kampo sakydamas – „durniau, tu, durniau, ko tu dar lauki?“. Pasijungiau internetą, nubėgau į Amazon‘ą, su mintimi, jog ten turėtų būti pigiau. Ir.. hmmmm. WTF?

www.Amazon.co.uk kainą rašo: 43£. Kažko nesuprantau? Surenku www.tesco.com, einu į tam skirtą sekciją. HD 419 kaina – 60 svarų. WHAT???? Kaip tai 60 svarų? Kodėl? Juk, berods, lentynoje buvo pigiau.

Grįžau į parduotuvę, pasitikrinu kainą: nu rimtai – 34£. Tik (nu, ok, kai kas pasakys – net) 34£, kai amazonas siūlo po 43, o paties tesco web saitas aiškina kad jos kainuoja 60. Net ebay kaina prasideda nuo 35 svarų, o paprastai varijuoja apie 40+. Nepatikėjau. Pasiėmiau jas, nužergliojau per pusę salės iki kainos skanerio. Pypt – 34£. Klausimas, ar pirkti HD 201 ar HD 419 kaip ir buvo atsakytas.

Happy me

Susimokėjau, laimingas grįžau namo, sutvarkiau mūsų Kęsto pridergtą tualetą, ir pasijungiau ausines.

OMG. OMG OMG. Negalėjau atsiklausyti. Nu kas čia dabar. Net dubstep‘e, klausantis per mobiliaką, išgirdau tokių garsų, apie kurių egzistavimą net nežinojau. Nu nebuvo anksčiau tokių garsų toje melodijoje.

Vakare, aprimus emocijoms ir paguldžius Beatričę, nusprendžiau pasibandyti tas ausines kiek detaliau. Neturiu profesionalios audio įrangos, todėl mano pastebėjimai yra kiek subjektyvūs, ir tikriausiai, audiofilui kels šypseną.

Ausines jungiau prie savo laptop‘o su integruotu garsu. Naudojau Foobar 2000 player‘į su defaultiniais nustatymais, jokio Equalizerio. Taip pat – Spotify. Lyginau su prieš tai turėtom belekokiom į ausis įkišamom ausinėm. Nu tokiom, kokios būna pridėto prie telefonų J.

Vaizdas in komfortas

Blemba, atrodo jos tikrai gerai. Nu pažiekit jūs į jas

Sennheiser-HD-419

Laidas esantis ant kairės ausinės, atrodo gal kiek plonas, bet kazkaip neatrodo kad butu trapus. Svarbiausia – nesivelia kaip kad veliasi visos be išimties į ausis kišamos… Nu tragedija su jom būna. O va čia – labai gerai.

Užsidėjęs jas ant galvos net nustebau iš netikėtumo – kaip gerai jos „guli ant ausų“. Nieko nespaudžia, ausys „įsitaiso puikiai“. Nu fantastiškai jaučiasi. Net pralaikius kelias valandas, ausys nėra nuspaustos ir viskas yra žiauriai, žiauriai gerai.

Garsai. Jie yra!1!!111111

Tik įsijungus grotuvą galvoje iš karto kirba mintis: hmmm, nuo ko pradėti?

Pirma The XX – Intro (Flac); System of a Down – Chop Suey, System of a Down – Toxicity; desertui suvalgom Hess is More – Yes Boss , Archive – Bullets, The Prodigy – Narayan, na o dasimušam su Dj Shadow – This Time (I’m Gonna Try It My Way).

Akyse pasirodo džiaugsmo, ir galbūt kažkiek sumišimo, ašaros. Nu kur, tu, muzika, buvai dingusi paskutinius keletą metų? Ta prasme – dainos girdėtos, klausytos ir nuklausytos. Bet čia netikėtai atradau naujų garsų, naujų instrumentų, subtilių niuansų ir netikėtų prieskonių. Kiek nedaug rodos reikia… 

Žemi

Nors ausinių aprašyme parašyta „Punchy Bass“, tai nereiškia, jog ausinės skirtos tik klausos neturinčiam dubstepininkui, kuriam vienintelis ausinių kriterijus yra paprastas: kuo labiau ausinės baubia ir kuo daugiau žemo – tuo jos geresnės.

Žemi tonai girdisi puikiai. Bet jie nėra viską užgožiantys. Jie yra aiškūs, bet ne per ryškūs, pabrėžia kiekvienos klausytos dainos subtilų bumbtelėjimą. Lyginti su kažkuo gal ir sunkoka, bet mano manymu, HD 419 atkuriami žemieji dažniai yra puikiai subalansuoti. Jie aiškūs, pabrėžti, bet nėra per ryškūs. Subtiliai į dešimtuką.

Vidutiniai

Girdžiu viską: vokalą, instrumentus. Vidutiniai yra išreikšti labai labai aiškiai, ryškūs, malonūs ausiai. Tam įtakos matyt turi ne perstipriai išreikšti žemi. Trumpai – vidutinių dažnių dangus.

Aukšti

Aukšti yra, jie taip pat visai aiškūs, bet svarbiausia, nėra to per sssssmarkiai išreikšššto aukšššto garso. Nu taip smarkiai per viduriuką, ten, kur ir turi būti. Galbūt, jei palyginčiau su kažkuo rimčiau, šie atrodytų kiek silpniau, o bet tačiau, man tai tikrai atradimas ir esu žiauriai patenkintas.

Kiti bajeriai

Ausinės švelniai sukinėjasi pimyn – atgal, jei taip galima išsireikšti. Turbūt todėl jos taip puikiai prisitaiko prie galvos/ausų formos. Nu tiesiog, super duper.

Plastikas taip pat yra gana kokybiškas. Ausinių pagalvėlės yra medžiaginės, todėl nesukelia prakaitavimo jausmo.

Trūkumai

Jei taip galima išsireikšti… Na, tai yra Street line ausinės, skirtos naudoti lauke/keliaujant. Todėl galbūt norėtųsi, jog pakuotėje būtų kokis tai dėklas ausinėms. Vienok, kai pagalvoji, jog jos tokiu atveju – būna ant ausų – tai to dėklo būtinybė kaip ir atkrenta.

Ausinės taip pat yra „garsios“ – lengvai praleidzia garsą į išorę, o tai reiškia, jog tyliame biure arba namie, šalia esantys žmonės gali girdėti ką tu klausaisi. Jei klausaisi garsiai, ofcoz.

Pabaigai

Rašydamas šią apžvalgą žinojau, jog tokių dalykų (apžvalgų) rašyti nelabai moku. Taip pat esu gana šališkas, bo šios ausinės man žiauriai patinka. Nepaisant to, stengiausi išlikti objektyvus ir į viską žiūrėti gana blaiviai.

Pačios ausinės taip pat nėra audiofilams skirtas produktas. Tokiems, kaip išsireiškė Darius: Crème de la Crème būtų tik Sennheiser HE 90 Orpheus.

119

Apie jas vienas žmogėnas internete yra išsireiškęs:

„Man teko laimė per Sennheiser HE 90 nuo pradžios iki galo išklausyti Mike Oldfield – “Tubular bells II”. To nepamiršiu niekada gyvenime.“

Bet čiau jau visai kita lyga, visai kiti ir biudžetai.

Mano asmenine nuomone, Sennheiser HD 419 išgroja kiekvieną joms išleistą pensą, ir atvirai sakant, manau jog laisvai galėtų konkuruoti su vos ne dvigubiai brangesniais modeliais.

Pavojai

Realiai, tai turėčiau pasakyti jog tėra vienas pavojus.

Išgirdęs kaip antram gyvenimui atgimsta tavo nuklausyti albumai, kaip pasikeičia ta muzika kurią tu, rodos žinojai mintinai, iškyla reali grėsmė, jog po kiek laiko pasakysiu sau, jog reikia nusipirkti kažkokį rimtesnį muzikos atkūrimo šalitinį, prie jo reiktų ir stipriako kokio nors lempinio… o tada jau baisu, jog nebematysiu gyvenimo, kol neįsigysiu Sennheiser HE 90, kainuojančių virš 30 kilo dolerių.

Kidding.

Vertinimas

Jei galiu leisti sau įvertinti šias ausines, tai joms skiriu 9.5/10. Bo visada visada bus kažkas geriau. Bet iš tikrųjų, savo kainos kategorijoje jos smarkiai, labai smarkiai artėja link idealo.

Gal bandžiau/naudojau per mažai, gal akys užpiltos rožiniu meilės rūku, bet man jos žiauriai patinka. Patinka jos ir mano Žmonai. Ir Beatričei. Patarajai – ypač.

Techninė dalis

Ausinių atkuriamas dažnis: 20 – 20000 Hz

Laido ilgis: 1.4 m viengubas OFC (Oxygen Free Cable)

Varža (Impedance): 32 Ohm

Garso slėgis (SPL): 108 dB (1kHz/1Vrms)

Bendrasis harmoninis iškraipymas (THD): <0.1% (1kHz/100dB)

Kištukas: 3.5 mm, tiesus, ala paauksuotas

Share on FacebookTweet about this on TwitterShare on Google+Digg thisShare on RedditShare on TumblrEmail this to someoneShare on StumbleUpon
4.11 avg. rating (82% score) - 9 votes