Vo vieno tokio dėjimo (manding puikus dėjimas, kuriame Jomantas buvo posterized), internetuose paplito fotkė su Javtoko reakcija. Jūsų dėmesiui – dėjimas (nuo 2.33 laiko atžymos, pirma vieta).

Kaip ir minėjau, po dėjimo atsirado kelios fotkės, kurių pagrindinė tai ši:

Tai va, žmogai nesnaudžia. BEHOLD!

JAVTOKO SKRYDIS – facebook memu archyvas.

Gero ir linksmo penktadienio :)

Tsakant, šeštadienį pirmoke batus “Žygio batuose”. Batai buvo nupirkti, tvarkoj, apmokėta kortele, o bet tačiau, tada sekmadienį paaiškėjo, kad vis tik būtų geriau 1 dydžiu didesni.

Aš telefonu susiskambijau su parduotuve (Vilniaus Akropely) kur pirkome jau tuos batus, ten pasakė kad didesnio dydžio nėra, bet yra kitoje parduotuvėje.

Na, tai mes susiruošėm, nuvykom į Akropely batų grąžinti. Nu pati procedūra iš esmės tai papras – priežastis kad netiko, piginus gavau ir t.t.

Kas nepatiko – tai mergaitės elgesys. Aš suprantu, žmonių turbūt daug, nu bet, kuo čia mes dėti? Tai va. Prieš grąžinant batus, paklausiau:

Jūs turbūt mums reikalingo dydžio neturite, tačiau gal galite susiskambinti vat su ta jau būtent ta parduotuve ir paprašyti, kad būtent šitą modelį ir šitą dydi atidėtų?

Į ką mergaitė atsakė:

Žinokite, jūs patys bandykit skambinti, mes telefonų nežinom.

Į ką aš atsakiau:

Na, tai man dabar skambinti į 118 ir klausti numerio, kurios jūs neturite, nors tai yra jūsų tinklo parduotuvė?

Pardavalka papūtė lūpas, atsitraukė toliau, kokias 4 minutes maigė telioną, tada atejo ir pasakė – jau atidėjo. Ir pradėjo tvarkyti tą procedūrą grąžinimo.

Pradėjo žaisti su kompu, tada pasikvietė kolegę, ir pasakė (manė kad neišgirsiu):

Tu čia pastovėk, nes aš dabar esu žiauriai susinervinus.

Škias, ten ji įnirtingai skaičiavo, skaičiavo, tada pagriebė grynus iš kasos, atidavė, pasiėmė batus ir.. Nei labas, nei ačiū, nei sudie.

Aš tai suprantu, kad tikrai gal yra sunku, nu bet tai blia, elementarus malonus aptarnavimas būtų tikrai malonesnis ir tikrai maloniau nuteiktų apie parduotuvę.

Tikrai nesu iš tų, kurie skundžiasi viskuo kas tik juda. Arba net nejuda.

Šiek tiek nusivyliau, bo iš vakaro, ta pati mergaitė aptarnavo tikrai gerai… Aš juk nekaltas kad noriu grąžinti prekę? Or am I?

P.S. nuvykome į kitą parduotuvę ir batai buvo tvarkingai atidėti į šalį.

P.P.S. kito tinklo parduotuvėje apsipirkimas paliko tik nuostabius prisiminimus, kadangi buvo paimti ne tik reikalingi ir norimi batai, bet ir puikiai pasiderėta dėl kainos. Beje, pardavėjos gali “pareguliuoti” tą kainą. Tik reikia gražiai paprašyti.

Kaip matote – pirkau naujas vasarines padangas. Prieš tai, aišku perskaičiau krūvas testų ir atsiliepimų.

Asmeniškai, pagrindiniai kriterijai buvo: sukibimas ant sauso ir šlapio asfalto, garsas, dilimas, kaina. Nebūtinai eilės tvarka, tačiau tai turėtų būti optimalus visų šitų kriterijų derinys. Nes jei žiūrėčiau tik į kainą, tai būtų paimti kokie Nankang NS2, kurie yra ir triukšmingi, ir ant šlapio asfalto tas pats kas ant ledo…

Atsiliepimus apie padangas skaičiau arba įvairiuose rusų darytuose testuose (za ruliom, avto reviu) arba skaitydavau žmonių atsiliepimus iš Tytestest.com.

Taigi, rinkausi, rinkausi, ir apsistojau ties Kumho Ecsta SPT KU 31 modelio. Gamintojas rimtas, modelis tikrai puikiai derina visas savybes… Ir kaina… O va čia prasideda visai kita istorija.

Lietuvoje pardavikai, būtent šį modelį, būtent šio išmatavimo (t.y. 215/55 R16), parduoda brangiai. “Pigusis” reifendirekt.lt šias padangas siūlo už ~90-100 EUR. tai yra gana normali kaina. Kiti pardavėjai siūlo dar brangiau.

ir štai tada atsiminiau vieno žmogaus nurodytą puslapiuką: camskill.co.uk. Puslapis, aišku iš 90-ųjų, tačiau ne išvaizda, o turinys yra svarbiausia. Ten yra vasarinių padangų FANTASTIŠKOMIS kainomis. Aišku, gal ne viskas, bet pasirinkimo tikrai yra. Taigi, pas juos savo padangas radau už 64 svarus. O perkant įmonės vardu, netaikomas PVM’as. Tokiu atveju kaina kranta iki ~55 svarų už padangą! Be to, jie patys organizuoja pristatymą. Ok, kodėl gi nepabandžius… Užsisakiau padangas, supildžiau formą. Atsiskaičiau banko kortele (debetinė, kreditinė – nėra skirtumo, jei tai yra visa ar maestro/mastercard).

Sekančią dieną gavau informaciją, kad užsakymas priimtas, prekės iš pardavėjo išvažiavo penktadienį. Gavau tracking code’ą. Siuntė su TNT post. Apie juos nebuvau girdėjęs…

Praėjo savaitgalis, pasitikrinu per tracking nr. Hm, rašo, kad kažkokiam hub’e, o ir iš vis neaiškiai kažkaip… Na, galvoju, pasuksiu į TNT, pasiklausiu kokia situacija, kada žada būti.

Paskambinu, o tie sako:

– Nu sorry, čia TNT Post siunčia, o ne TNT Express. Mes čia atskirto kontoros, neturime jokios info, o ir padėti negalime.

Mkay… pradėjau ieškoti. Na taip, yra toks tnt post saitukas, tačiau jie nepateikia jokio customer numerio… Šiek tiek pagooglinau, radau jų corporate office numerį. Su anglų kaba nesipykstu, tai susišnekėjome. Pranešė jog į Lietuvą iš Olandijos (!) atveš DPD. Gavau naują tracking numerį.

Na, ir praėjus savaitei (įskaitant jog sekmadienis ir pirmadienis – Vėelykos), padangos atvyko pas mane.

Pagamintos 2012 metų 02 savaitę – t.y. naujos. Kaina su pristatymu – 265 lt už padangą!

Susimontavau pas Gintux’ą servisiuke.

Kokia visos šitos minčių diarėjos reziume?

Kol mūsiškiai pardavėjai kliedi su kainomis, jas labiau apsimoka vežti iš anglijos. Juokinga… Jei nebūtų graudu.

P.S. Camskill.co.uk rekomenduoju visiems.

P.P.S. o vat su žieminėm padangom – ten liūdesys.

DISCLAIMER: Žmogaus nepagrįstai kaltinti noro neturiu. Pardavėjas tvarkingai aiškina kas ir kaip, todėl jo vadinti melagiu ar kaip kitaip – negaliu. Bendrai paėmus – su mašina tikrai viskas yra tvarkoje, tvarkinga, kaina normali. Bet skelbimas paimtas kaip pavyzdys pailiustruoti, kiek galima rasti informacijos turint tik mašinos numerį, bei žinant iš kur tą informaciją galima ištraukti.

Tikrai tokia pamokanti istorija.

Turbūt visi žino (o gal ir ne), kad prieš kokius 5 metus mūsų autoparko naujintojai, nuoširdžiausi pasaulio pardavėjai, dar žinomi PEREKŪPAIS, nesigilindami dėdavo fotkes į internetus. Tuo metu buvo (ok, yra) nemenkas Volvų ir kitokių švediškų automobilių pasirinkimas, o automobiliai fotkėse – su tikrai aiškiai matomai ŠVEDIŠKAIS registracijos numeriais. Tokius perekūpus ir jų siūlomus lavonus greitai padėdavo išrišti toks švedų saitukas: https://www21.vv.se/fordonsfraga/FragaPaAnnatFordon.aspx

Jame būdavo aiškiai matoma, jog kažkokia mašina, kurią perekūpas pardavinėjo kaip “puikų, ledinį, 220 000 km ridos dyzelį” ištikrųjų būdavo jau įsukus kiek daugiau nei pusę milijono kilometrų.

Pastebėję kad taip lengvai jau pirkėjų nebeapgaus, perekūpai pradėjo nuiminėti numerius… na, bet čia  biškį ne ta istorija.

Nu vienu žodžiu, yra koks nors perekūpas. Su juo gal ir viskas tvarkoje (iš tikro, aš jo net nepažįstu, bet kiek kalbėjome telefonu, tai labai fainas žmogus, nevynioja, sako kaip yra. PAGARBA.), bet, nu toks yra. Čia yra ATNAUJINIMAS. Jis į autopliusą įdėjo gana gražų skelbimą apie parduodamą 2004 metų gamybos 5 klasės BMW.

Pilnas skelbimas yra autopliuse.

ATNAUJINTA Noriu paminėti, jog žmogaus kontaktus ir adresą išimu, kadangi nenoriu jam sukelti papildomų problemų. Aukščiau pateiktas skelbimas yra tik PAVYZDYS, kaip galima pasitikrinti mašinos duomenis.

Mašina tai tikrai graži, ledas. Nu ir aišku – nei ji daužta, nei ji ką. Netgi, nuoširdusis perekūpas įdejo VIN’ą (mašinos identifikacinis nr.) – mol, paimkit ir pasitikrinkit. O ir fotkės nu tikrai gražios.

O bet tačiau, šis perekūpas yra tinginys neapdairus ir matyt – kvailys [ATNAUJINTA - keletą žodžių išbraukime kaip niekuo nepagrįstus ir neteisingus]. O va čia yra šito mano pasakymo pagrindimas.

Tarkime, mane labai labai suintrigavo šis nuostabus BMW. Bet, kaip žinia, mes esame paranoikai ir žinome jog mus gali apgauti. O, kaip šaunu, šaunusis perekupas netgi duoda VIN’ą patikrinti. Jam juk nėra ką slėpti. Įvedame VIN’ą į paiešką – o , trūksta vieno skaičiaus. Hmmm, ką daryti? – pagalvos turbūt ne vienas skaitytojas. O aš ir laukiau šio klausimo.

Taigis: Paimame nurodytą (ir fotkėse matomą) automobilio registracijos numerį. Einame į ePZU.lt puslapį, ten prisimeluojame kad norime užsisakyti naują Vairuotojo Privalomąjį Civilinės Atsakomybės Draudimą. Pirmame lape suvedame savo duomenis (stažas iš tikro nesvarbus, kaip ir rajonas). Pabaigę su juo, pareiname prie antro lapo. O, čia jau prašo įvesti automobilio numerį. Valio. Įvedame ir tadaaaaam:

O, ale tikrai, vieno VIN’o skaitmens perekūpas tai neįvedė. Na, nieko tokio. Nusikopijuojame VIN numerį, keliaujame į Transekstą, pasitikrinti infos apie šią transporto priemonę. Pasirenkame punktą: “Patikrinti transporto priemonės techninės apžiūros (TA) galiojimą ir istoriją”.

Atsiradusiame lange suvedame (nu arba nukopypastiname) mašinos VIN’ą, kurį mes gavome iš PZU, suvedame CAPTCHą ir voila:

Aha, kažkas negerai su šviesom… Keista, žibintai pritaikyti eismui kaire eismo puse. hmmm. Nu ok, paimame paskutinius 7 VIN’o skaičius ( B333166 ) ir bėgame į BMW autodalių prekybos puslapiuką. Čia suvedame skaičius, spaudžiame identifikuoti, ir tadaaaaa:

Vairas:    Dešinėje (D)

Kodėl perekūpas tinginys neapdairus? Todėl kad “anglams”, t.y. automobiliams su vairu dešinėje pusėje, legviausiai keičiasi lempos. O jis patingėjo tai padaryti neapdairiai to nepadarė. Kadangi sufeilino čia, visai galimas (labai labai tikėtinas) dalykas yra tai, kad kitus prichaltūrinta dar ne taip.

Kodėl durnas? Dabar šios mašinos istorijoje internete, visada bus dėmė, kad tai yra anglas. Ir dar gi perdarytas ne iki galo. Nes ir apdailos detalės jame skiriasi (matosi iš fotografijų). O kaina – tai tikrai “ne angliška”.

Panašūs patikrinimai pagal VIN’ą galimi daugeliui transporto priemonių.

Taigi, pamokanti istorija yra abiem pusėm:

Perekūpams: neapgaudinėkit, vis tiek išrišim.

Pirkėjams: neskubėkit pirkti. Visada pasitikrinkit. Kartais, užtenka net neišeit iš namų, o įlysti internetan.

P.S. jei patiko – pasidalinkite su draugais Feisbook’e. Tai paprasta. Spaudi “Like” įrašo apačioje ir viskas :)

P.P.S. Išrišimo kreditai eina bitėsplius autobanginių dalyviams. Čia tokia labiau instrukcija.

ATNAUJINTA: Kalbėjau su pardavėju telefonu (smalsumas). Pasirodo žmogus neslepia kad čia yra anglas. Už tai jam pagarba. O bet tačiau, instrukcija padės kitiems ;)

Taigi, yra daug ir visokių ten jau tų scaminimų ir panašiai, bet aš norėčiau atkreipti dėmesį į vieną variantą su kuriuo pačiam teko ir susidurti.

Taigi, pirmas žingsnis: Jūs gaunate Direct Message iš asmens kurį sekate:

Galbūt, tai būtų normali žinutė, jei ne keistenybė, jog sekamas asmuo – lietuvis, o čia ima ir rašo nesąmones angliškai. Ir dar apie mane! O šventas smalsume beigi naivume!… nu anyway, nors tai iš karto sukelia įtarimą, aš vis tiek paspaudžiu. Nu k čiortu, juk saugią Operą naudoju. Kad čia scmas spėjau iš karto… Tas sportalas galų gale manęs net nėra matęs…

Paspaudus nuorodą, atsiranda šitas langas:

Matote Twitter perspėjimą? Jei esate debilai, apačioje pasirenkate mažomis raidelėmis parašytą “Ignore this warning and continue to…”. Šio perspėjimo, beje, atsidarant su mobiliakais nerodo. Taigi, paspaudus ant link’o, esate numetami į “Twitter” svetainę su pranešimu:

Paspaudę ant paveiksliuko, turėtumėte matyti didesnį…

Taigi, “kame čia bajeris?” turėtų paklausti mano mielas skaitytojas. Laukiau šito jūsų klausimo. Taigi, kaip matome iš URL (svetainės adreso), tai nėra twitter puslapis. Tai yra Twitter puslapio kopija gulinti bbž kur, bbž kam priklausanti. Bet smagiausia, kaip ji elgiasi!

Ji praneša jog baigėsi Jūsų sesijos Twitter’yje laikas. Kadangi jis baigėsi, jūs, atseit, negalite matyti tos ten jau atseit “tavo fotkės”, taigi – įveskite savo twitter username’ą ir password’ą ir jau viską pamatysite. Jei esate idiotai – staltiesė – takelis.

Atkreiptinas dėmesys, kad jei ne svetainės URL (kuris ir taip yra labai panašus į twitter) tai net neįtartum, kad čia kažkas ne to.

Beje, apie panašų dalyką jau rašė mūsų media…

Taigi, jei jums yra ūminis smegenų nepakankamumas ir vis tik suvedate tai ko prašo – tai man jūsų gaila. Ar nežinau kas bus toliau, bet aš, vedamas smalsumo, suvedžiau belenką:

Čia, iš karto buvau išmestas į standartinį twitter puslapį, kuriame buvo pasakyta kad mol “suklydau” ir operacijos įvykdyti nesigavo, ir tu čia iš vis pasižiūrėk kokį š čia įvedinėji ir tvarkykis, susiimk ir bandyk dar kartą…

Aš esu tikras, kad jei jūsų suvestumėte savo login’ą ir password’ą, tai tą pačią akimirką jūsų accountas būtų sulink’intas su bbž kokiais dalykais, ir visai tikėtina, jog pradėtumėte spaminti – tiek įvairią reklamą, tiek ir kitiems per direct message.

Trumpai tariant, skaitykite viską, nepasitikėkite niekuo, nebūkite debilais! O jei jau esate debilas ir susilinkinote – keiskite savo passwordus, nuiminėkite linkinim’ą nuo visko…

Pirma, kas sukėlė šiokių tokių nepatogumų – buvo skrydžiai. kadangi man Sarajeve reikėjo leistis maždaug apie pietus, vienintelė galimybė Sarajevą pasiekti iš Vilniaus buvo skrydis Vilnius – Frankfurtas – Miunchenas – Sarajevas. Drįstu pasakyti, jog nepaisant daug persėdimų ir neypatingai dedelių langų tarp skrydžių – lagaminų nepametė. o tai jau yra super. Ir aišku, dar kartą įsitikinau – Lufthansa rocks.

Taigi, perskridus Alpes, nusileidome Sarajevo oro uoste. Įdomu tai, kad lėktuvui nusileidus, kol tas riedėjo pakilimo taku, jį lydėjo kažkokie tai paukščiukai… Nu kaip kad delfinai lydi laivus. :)

Apsiforminus pasų kontrolėje išvykome į Zenicą. Pusė kelio yra puikaus mokamo greitkelio (kaina – 2 Markės, kas yra 1 EURAS),

o paskui – ilgos ilgos kelio statybos su negalimais lenkimais. Zenicos miestas nedidelis, įsikūręs beveik pačioje Bosnijos širdyje, dydžio kaip Alytus koks, nu gal net smarkiai mažesnis (pats miestas, ne apskritis), o gyventojų – kaip Klaipėdoje. Todėl, dėl sąlygoto reljefo, yra apsuptas kalnų, o mieste daugybė Sovietinių daugiaaukščių bei mečečių (maždaug pusė gyventojų – Bosniai) su šlaitiniais stogais. Gyvenine nepagalvotum kad ten yra mečetė.

Jei kada šaus į galvą čia apsilankyti – nuoširdžiai siūlau apsistoti viešbutyje Zenica. Fantastiškas viešbutis už tikrai mažą, 50 EUR kainą.

Po gana intensyvių dviejų dienų, vingiuotais keliais patraukėme atgal į Sarajevą.

Sarajevas mus pasitiko kapinaitėmis šalia kelio (sako, iškilo po karo) bei keturių ar penkių eismo juostų į vieną pusę Kauno Savanorių pr. atitikmeniu.

Sniego, tiesa, pas juos buvo privertę beveik 2 metrus, tačiau kai saulė pašviečia, viskas upeliais teka.

Sarajeve apsistojome Holliday Inn viešbutyje. NB: Holliday Inn visame pasaulyje čiulpia, o Sarajeve YPATINGAI. Vengti visais įmanomais būdais..

Apsistoję bei sutvarkę formalumus, išjudėjome į miesto centrą. Ten iš karto matėsi tai, ką ir tikėjausi pamatyti – namai su skylėmis sienose, Kai kurie tas skyles yra užtaisę, o vat kai kurie – ne. Gal ir teisingai – tegu būna matomas tas skausmas visiems.

Pats miestas tikrai atrodo labai gyvybingas. O žinant kad rytojus – Kovo pirmoji, turėjo būti didelė, Bosnijos Nepriklausomybės šventė, tai žmonių gatvėse buvo tikrai daug.

Aišku, kaip ir buvo galima tikėtis, Sarajeve mečečių kiekis dar didesnis ir jos jau labiau panašios į mečetes o ne į gyvenamus namus su minaretais.

Centre yra pastatytas paminklas per Sarajevo blokadą žuvusiems vaikams.

Beje, pati Sarajevo blokada – ilgiausia sostinės blokada per modernaus karo istoriją. Ji tesėsi trikart ilgiau nei kad Staliningrado blokada bei metais ilgiau už Leningrado blokadą. Pasak vietinių, blokados metu, kavos pokelis kainavo maždaug 200 EUR šiuolaikiniais pinigais.

Netoli centro eina taip vadinama Snaiperių Alėja – vieta, kuri buvo idealiai tinkama snaiperių apšaudymams. Kalnuose įsikūrę Serbai turėjo puikias sąlygas šaudyti, puikią apžvalgą. O – žmonėms – ką, duonos juk reikia.

Taigi, pasivaikščiojom po “Senamiestį” (ten yra puikus mažų parduotuvėlių rajonėlis), aplankę vietą kurioje “prasidėjo I-asis pasaulinis karas” – čia Gavrilo Principas nukalė Austrijos-Vengrijos princą Franzą Ferdinandą su žmona.

O tada nusprendėme jog laikas vakarieniauti. Jei kada teks apsilankyti Sarajeve, nuoširdžiai siūlau užsukti į tokį dedidelį restoranėlį miesto centre, kurio pavadinimas yra DVERI (Duurys). Tikrai tikrai nepasigailėsite.

Jų pačių kepama duona yra labai skani, atmosfera puiki, o ir pats maistas bei netik – fantastiškas! UUUU kaip rekomenduoju!

Slivovica puiki, tamsusis Laško alus – būtent toks koks turi būtų, o tas gerai iškeptas steak’as patiektas dar spirgantis toje metalinėje “lėkštėje” buvo turbūt geriausias mano kada valgytas steak’as.

Jei man dar teks kada apsilankyti Sarajeve, jau tikrai žinau vietą kur verta eiti pavalgyti.

Bosniai – tikrai draugiški žmonės, ir kas puikiausia, šiandien visos didžiausios grupės – Bosniai (apie 45 proc), Bosnijos Serbai (25 proc) ir Bosnijos Kroatai (20 poc) puikiai sutaria.

Sarajevas yra gražus, neperdaugiausiai apkrautas, jaukus. Gaila, bet debilavoti šunsnukiai palieka randus. Gaila. Labai gaila.

Suinstaliavau “WordPress Facebook Like Plugin” ir žiūrom – ogi veikia.

Patiko? Paspauskit “like” –  pasidalinsite šiuo nuostabiu post’u su savo draugais. Krūčiau nei kad eiti miegoti!

O, jo, tai tikriausiai bus biškį spyris daryti daugiau quality contento, kurio čia paskutiniu metu trūksta. Mea Culpa.

Naudodavausi pirmu atveju, tačiau jei būdavau kokiame veiksme (pvz. parduotuvėje), tai atrodydavau gana durnai: vienoje rankoje telefonas, kitoje slaptažodžių kortelė. Todėl labai apsidžiaugiau, kai čia prieš keletą dienų atsirado nauja galimybė prisijungti prie savo banko e-banko sistemos. Esu DanskeBanko klientas (dar nuo Sampo Banko laikų). Bankas patinka, banko elektroninė sistema irgi nebloga.

Taigi, prisijungiant prie banko, prandžioje reikia įvesti savo loginą ir passwordą. Juos suvedus, ten, kur anksčiau reikėdavo patvirtinti slaptažodžių kodais, dabar yra naujas pasirinkimas:

Vietoje slatažodžių kortelės pasirenkame “mobilusis el. parašas”, spaudžiame prisijungti. O toliau jau sekame nurodymus tiek kompiuterio, tiek ir telefono ekrane.

Pavedimo/operacijos pasirašymas taip pat vyksta panašiai: suvedame duomenis, spaudžiame “pasirašyti”, atsiranda langas:

Nu ir vėl, sekame informaciją ekranuose.

Tikrai labai patogu!

P.S. jei iki šiol neturite el. parašo, jį bet kada (nežinau ar vis dar nemokamai) galite gauti pas savo mobiliojo telefono operatorių: nueinate, paprašote, gaunate naują SIM Kortelę, kuri turi el. parašo galimybę. Po kažkurio laiko ji aktyvuojasi ir Voilà.

Patinka man ta elektroninė visuomenė.

Atvirai pasakius, aš visada buvau (ir, galbūt, tebesu) gana skeptiškas tablet’ų atžvilgiu.. Džiugas Paršonis dar iš nežinau.lt laikų labai aiškino, kokie nuostabūs ten tie visi iPad’ai ir panašiai…Tačiau aš to nesupratau, arba nenorėjau suprasti. Bet apie viską iš eilės.

Daiktas atvyko gražiai pasipuošęs: be pačio tablet’0, kuriam instrukcija yra parašyta ir lietuviškai, dar buvo pridėta: usb-MicroUSb adapteris (kad būtų galima prie tableto tiesiai pajungti fotiką), Stovelis (kam jis – nesuprantu.. gal biškį patogiau krauti?) ir gelinis įdėklas – pats naudingiausias dalykas, apsaugantis nuo “daily bumps”.

Įjungiau, nustačiau keletą nustatymų (kaip kad aktyvią google paskyrą) – tablet’as (toliau TAB) pradėjo siųstis atnaujinimus.  Keletą kartų jį rebootinau ir iš 3.0 atsinaujino į 3.2. Greitai ir neskausmingai.

Ekranas – ryškus, detalus, spalvotas. Čia jam padeda tai, kad Xoom’as turi tikrai gerą, patogią ir tinkamą raišką. Tiesa – smarkiai blizga.

Jau sakiau – buvau/esu skeptiškas TAB atžvilgiu. Aš iki šiol manau jog tai yra didesnis telefonas kuris negali skambinti. Aišku – šūstras telefonas. Pabandymui parsisiunčiau keletą žaidimų… grafika tikrai nustebino.

Rankos, tiesa, ne mano. Grafika tikrai puiki – 3D renderina puikiai, greitai, gražiai. TAČIAU – aš vis tik nesuprantu – kam reikalingas TAB?

Ok, tarkime gali patogiai išsidrėbęs ant sofos.. pabrowsinti ar pažaisti… nu dar filmą peržiūrėti… Bet tai gali ir dauguma telefonų. Ai, tiesa, ekranas tai 10.1 colio – nieko, nieko… Bet still – browsinti patogiau su kompu, žaidimus paišo dar geriau…

Sakote TAB galima tampytis po namus? Nu galima… Kaip ir mano laptopą…

Tai kurių velnių tas TAB yra sukurtas? Iš esmės nelabai suprantu… Taip, gražus, smagus daikčiukas…

Bet kol kas esu įsitikinęs – už savo pinigus jo nepirkčiau. O už 300 litų pirkti kinietišką – reikia savęs nemylėti…

P.S. nu gal patobu nusinešti į tūliką, kai eini ilgam – kad pabrowsintum… Nu bet telefonas daro tą patį. Tai kurių velnių reikalingas tas TAB?

Niekaip negaliu suprasti kas darosi žmonėms< kad jie daro tokius debiliškus veiksmus aš šneka tokias debiliškas nesąmones.
Pavyzdžiui, viena moteriškė vakar aiškino, jog kažkoks ten Aloe Vera kremas/gelis/vaflis išgydo diabetą. Nu ant kiek reikia negalvoti ką vapi, kad vemti į eterį tokį briedą? Čia Nobelio premija ir amžinas pripažinimas bei belekokio dydžio statula.

Kiti, pvz, netgi besireklamuodami didžiausiuose portaluose, už 30 pinigų stumdo Dildo formos į daiktą panašų… daiktą, kurį įkišę į mašinojė esančią 12v prikurkę, mašinoje sutaupysime nuo 10 iki 30% degalų…  Nesvarbu jog tai nei techniškai neįmanoma, nei ką, nu bet vat yra pilną debilų kurie pasiruošę išleisti savo 30 litų kad tik tą nesąmonę įsigyti. Matyt teisingai sakoma -

Nuo durnumo vaistų nėra, bet kol bus durnių, bus ir vaistų…

Jei neturite kur dėti pinigų – sakykite, padiktuosiu savo sąskaitos numeri…

Dar įdomiau, kai pasižiūri, kaip mūsų pilietis perka “naują” mašiną. Nesvarbu, jog užsienyje paprastai per metus nuvažiuoti 30.000 km su benzinine mašina yra normalu. Nesvarbu kad dyzelinės paprastai perkamos važiuoti… Jis aklai įsitikinęs, jog jo nupirka Audi A4 2002 metų 1,9 TDI – yra originalia 200.000 km rida, nedaužta ir šiaip ledinė. Ir visiškai nesvarbu, jog tokios pat komplektacijos ir tokios ridos mašina kokioje Vokietijoje ar Prancūzijoje kainuoja vos ne 30% brangiau nei mūsų prakutėlis kad mokėjo ščirajam perekupui. O paskui nustemba, kai sužino kad ta mašina tuoj milioną prasuks, o ant sniego palieka keturių ratų žymes… Nes lipdyta iš 5 skirtingų mašinų…

Bet už vis labiausiai mane stebina žmonės, kurie dėl 5 centais pigesnio kuro važiuoja per pusę miesto. Va šito aš turbūt gyvenime nesuprasiu… Nu elementari matematika sako: pilant 40 litrų ir mokant 5 centais pigiau, susitaupo 2 litai. Čia apie tai net Užukalnis šnekėjo… Taigi, susitaupo 2 litai.. O tai jau baisiai dideli pinigai, kai už kurą sumokėsi 40 x 4,7 = 188LT. Ir nesvarbu, kad pasiekti tą kitą degainę tikriausiai suvartosi papildomą litrą kitą. Bet už tai satisfakcija kokia! DU LITAI SUTAUPYTI!

O paskui ir sakai – kaip tai tauta debilėja? Nu tai aišku debilėja! Pradedant kasdieninėm gyvenimo situacijom, baigiant valstybinių procesų suvokimu.

Nes, anot eilinio debilo, tai visi mokesčiai eina tiesiai Kubiliui ir Šimonytei į kišenę, o Valstybei reikalingi pinigai (įskaitant ir pensijas), materializuojasi iš kitų egzistencinių plokštumų.. Nu arba auga ant medžio. Sorry čia už šitą lyrinį nukrypimą.

Va, o pabaigai, manau atradau atsakymą į du esminius egzitencijos klausimus: Kur dingsta pinigai ir iš kur atsiranda dulkės… Pinigai pavirsta į dulkes.