Jul 312011
 

Rasau telefonu, todel Lietuvisku raidziu nebus, sis irasas bus sveplas.

Po eilines nakties, kai kazkokie idiotai (debilai, urodain dolboj… ir visaip kitaip nepagadinsi) sugeba pilni garsu klausytis muzikos, o mes visa pisbali girdime per langus (uzdarus), pradeda galvoje kirbeti klausimas: nafyg is mano pinigu yra islaikoma absoliuciai impotentine policija?!

Kodel taip yra, kad kazkokie debilai turi tokia, kaip cia pasakius “teise” uliavoti kiaura para? Paskambinus 112 gauni atsakyma: Laiptine uzrakinta, policija negali patekti I auksta kuriame yra tas triuksmadariu butas.

Tai kaip cia taip yra, kad budamas saziningas pilietis pilnai mokedamas man priklausancius mokescius, privalau klausyti kazkokiu darmajedu pacuku pisbaliu kelinta para is eiles, o policija yra absoliuciai bajege?

Nafyg ji mums tokia is vis yra reikalinga?

Matyt musu istatymine baze velgi tokia atlaidi yra, kad besipriesinantys pareigunams sugeba pareigunus sunkiai suzaloti… Kokioje Jav, speciau besipriesinantys biuna staigiai apraminami tazeriais arba svinu, o esant musu situacijai, durys butu atrakintos vienu kojos spyriu…

Taigi, sianakt (3 nakties) esu baisia piktas, o ryte vaziuosiu rasyti pareiskimo komisariatant.

Nea, rimtai, nafyg mums tokia impotentine policija? Uz ka as moku mokescius?

Share on FacebookTweet about this on TwitterShare on Google+Digg thisShare on RedditShare on TumblrEmail this to someoneShare on StumbleUpon
Jul 142011
 

Nu ne gelda, bet panašiai.

2008 metais pirkome Ermitaže akmens masės kriauklę. Kriauklė graži, sunki, tvirta. Buvome ja visai patenkinti.

Tada šį savaitgalį pastebėjau, jog ji – įtrūkusi (Nieko sunkaus mėtyta ant jos tikrai nebuvo). Nuėjus į Ermitažą sužinojau, jog kriauklei teikiama 5 metų gamintojo garantija.

Woohoo, pagalvojau aš, nubėgau namo, pasižiūriu – ant kriauklės yra lipdukas, nurodantis, jog pagaminta ji 2008 birželį. Ooo, that’s good, tariau aš ir susisiekiau su gamintoju. Juos atstovauja lietuvoje tokis uab’as. Labai maloniai pasišnekėjom, pasiaiškinom, nusiunčiau keliolika fotkių su kas ir kaip. Buvau prainformuotas, kad gamintojas atvejį tirs apie mėnesį.

Mkay, aišku, daugokai, nu o bet tačiau. Dabar pradedu ieškoti čekio, o vat čia ir pasidaro o_0. Čekio aišku nerandu.

Nueinu į Ermitažą, į informaciją, ir tada suprantu, jog šitoje srityje Senukai yra belenkokis gėris: Esant reikalui, pagal pirkėją (o kiekviena nuolaidų kortelė, įmonė ar fizinis asmuo perkantis su faktūra ar nuolaida yra laikoma kaip atskiru pirkėju) galima atsifiltruoti apyvartumus, kas pirkta ir t.t.

Taigi, Ermitaže pasako, jog tokio bajerio negalima padaryti, o galima tik rašyti prašymą į archyvą, kuriame guli visos kasos juostos (tik jos!) nurodant tikslią pirkimo datą, sumą, prekes ir kasą (nu tai jau turbūt visi atsimena kurioje tiksliai kasoje pirko prieš 2 su puse metų..) ir ten jau bandys atkasinėti…

Man aišku sunkiai suvokiama, kaip tokią nepatogią sistemą SAU pasidarė Ermitažas. Juk būtų daug paprasčiau viską kompiuterizuoti pasitikrinti…

O vat finale man iškilo klausimas: Jei gamintojas teikia 5 metų garantiją savo produktui ir yra gamybos ir quality check pass data, tai ar jis privalo reikalauti įsigijimo čekio? Ir kodėl gamintojo atstovai sako – na, praėjo pora metų, tai gamybos broko būti nebegali, tai kompensuosime tik dalį išlaidų.

WTF? Ar čia jau susisiekinėti su vartotojų teisėm?

P.S. banko išrašuose per porą minučių atradau kada tiksliai pirkau ir sumą.

P.P.S. jaučiu belekoks fizikas galėtų atstovą suvaryti, paaiškindamas apie įtampos taškus, trūkius ir deformacijas…

Share on FacebookTweet about this on TwitterShare on Google+Digg thisShare on RedditShare on TumblrEmail this to someoneShare on StumbleUpon
Jul 122011
 

Skundžiasi piliečiai – atlyginimai maži, nenori savininkai ar verslininkai mokėti. Sprendžiant iš to, kaip pas mus dirba žmonės – tai taip ir reikia.

Situacija matyta gyvai, ir jei būčiau parduotuvės savininkas – iš karto paklausčiau – " O tai ko jūs norite?".

Vieta – žymaus "brando" parduotuvė viename didžiausių prekybos centrų.

Situacija gan paprasta – perkame reikalingus daiktus. Su daiktais stovime prie vienos iš dviejų kasų. Prieš mus stovi moteris, ji kažką perka už dovanų čekius. Tuo metu, ten tos mergiotės kažko negali padaryti, skambina ar tai į informacija ar tai kur.

Taigi, TRYS mergo sustojusios aplink telefoną, viena šneka, kitos dvi šalia jos stovi ir juokauja, šnekasi, xujnioj zanimajeca. Už mūsų pradeda kauptis eilutė. Taip jos dirba jau penkias minutes. Eilutė kaupiasi.

Šalia stovinčios kolegės ir toliau tęsia savo chichi-chacha, o mes laukiame. Už 20 cm nuo tos vietos stovi antra kasa, kuri yra tuščia, veikianti. O mes ir toliau laukiam, kol jos ten baigia šnekėtis. Tada ta viena padeda ragelį, atlieka ten tą savo pardavimą, tos dvi kolegės nueina atgal į salę savo reikalais.

Tai dabar, jeigu aš būčiau tos parduotuvės savininkas, ir pamatyčiau, kad vat taip aptarnauja mano klientus – tai po darbo susikviesčiau tas mergas ir paklausčiau – ką jos čia veikia?

Aš aišku suprantu, nu sunku sugalvoti, kad vietoje pizdelinimo galima aptarnauti klientus. Na, sunkiai suvokiama užduotis tikriausiai.

Ir taip vyksta tikrai ne tik šitoje vienoje parduotuvėje… Bet tai po to nereikia stebėtis, kad niekas nenori didesnių atlyginimų mokėti. Nes kyla klausimas:

O už ką čia mokėti, jei smegenys neveikia?

Share on FacebookTweet about this on TwitterShare on Google+Digg thisShare on RedditShare on TumblrEmail this to someoneShare on StumbleUpon